sunkybė

sunkybė
sunkýbė sf. (1) Š, sunkỹbė (2) K, Rtr, NdŽ, KŽ, suñkybė (1) DP416, DK167; L 1. SD30, R322, MŽ431, Sut, N, M, Vrn didelis svoris, sunkumas: Ąžuolo mat yra – pasiutusi sunkýbė stalo Krš. Tai sunkýbė – ledva iš vietos gali pajudyt Sb. Kojelę galia nutrėkšt – tokia sunkýbė kirvio! Rz. Žmogus pajuto savo naštos sunkybę rš. | prk.: Ka toki sunkýbė srėnų (labai skauda strėnas), ka nebepakelu Ms. 2. NdŽ, Drsk sunkus daiktas, našta: Tas nuejo toliau, o tas atgaliau nunešė tą sunkýbę LKT154(Krp). Kam sunkýbę nešiot an galvos? Pls. Jungas mano mielas yra ir sunkybė mano lengva brš. 3. Mžš svoris: Garlaivis galėjęs pavežti sunkybės tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt tonų J.Balč. 4. sunkumas ką padaryti, atlikti, gauti: Dar̃ sunkýbė keltis Azr. Dulkės, sunkýbė eiti į tus kalnus! Pln. Knygų gali gauti pasiskaityti kiekvienas be jokios sunkybės rš. Ne sunkýbė čia ir nueit Sdk. Ar dar tau sunkybė tę nuvežt? Lp. Nėr čia sunkýbės [bites laikyti] Aps. Kad ir tų darbų dabar sunkýbė – varo vis prie vyriškų darbų! Krs. Sunkybė darbo vargino mus SPI329. Kas tai par sunkybė įstatymų gyvenimo tų vargšų S.Dauk. Tos durpos parvežt tokia sunkỹbė kelio! Gs. 5. Q83,476, H161, R, MŽ, I, NdŽ sunki būklė, vargas, prispaudimas, nemalonumai: Dėl tokių sunkýbių da galėtum gyventi Ėr. An mano galvos visos sunkỹbės Gs. Par karus iškraustė, sunkýbės visiem užteko, visko matėm Ar. Senovės žmones sunkybėj žuvo (d.) Šd. Tie žmonės, besikilodami iš vienos vietos į kitą, priprato nebijoti jokių sunkybių J.Balč. Žmogaus gyvenimo sunkybės ilgainiui ėmė nykti J.Jabl. Žiemos sunkỹbės NdŽ. Tokioj sunkybėj gyvenau E(Kp). Slėgti sunkýbės, stingam kantrybės BM428. Kam aš pasiguosiu, kam aš tas sunkybes savo atiduosiu? LTR(Lb). Idant artimui mūsų ant kūno jo nė vienos iškados nei sunkybės darytumbim Vln13. Duok sunkybėsu kantrumą Mž51. Eikit visi manęsp sunkybėmis apsunkinti PK24. Gelbiem mane, susimilk sunkybėj mano, vedeim keliais tikrais pats PK52. Per tūleropas sunkýbes turime įeit karalyston dangaus DP183. Visas tada sunkybes reikia pargalėti srš. Sopuliai, votys ir visos kitos sunkýbės DK57. Kartais vėl užleid Dievas vargus ir sunkybes krikščionims BPII79. Eš regėjau vargus mano žmonių ... Eš jų sunkybę pažinojau BB2Moz3,7. Ižgelbėjo iž sunkybės didės visą karią ano karaliaus MP323. Numetė nu savęs jungą sunkybės Antiocho brš. 6. didumas, baisumas: Tame psalme pažįstam didybę ir sunkybę griekų Mž63. Išganytojeliau! nekorok pagal sunkybės griekų jų P. 7. sunkiai suvokiamas, sutvarkomas dalykas: Šitame tekste yra ir kitų sunkybių. Iš tų sunkybių ir teksto nelygybių čia tik kelias pažymėsiu J.Jabl. 8. žr. sunkenybė 3: Gavo dusulį, sunkybę in krūtinei Kvr. Kad ne ta sunkýbė, ne kosulys, dar geriau kiek Sml. Tokia sunkýbė ant širdies, bi patroškęs, bi pailsęs J. ║ apsunkimas: Sunkybė galvos SD332. 9. nėštumas: Ana buvo sunkýbėj Žrm. Kartą ledokas (nelabasis) pūstelėjo ant jos, ir ji pastojo sunkybėn TDrVI131(Knv). Moteriškė prieg sunkybei bus LTR(Lš).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • sunkybė — sunkýbė dkt. O kupri̇̀nės sunkybė – ar akmenų̃ prisikróvei? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sunkybė — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Asmenybės būsena, kliudanti adaptyviai ir adekvačiai elgtis ir dirbti, išgyvenama kaip įkyri, varginanti našta. Sunkybės atsiranda dėl įgimto individo silpno adaptyvumo arba dėl jam nepalankių aplinkos… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • šunkybė — šunkỹbė sf. (2) KŽ 1. N, [K] = šankybė 2. 2. N = šankybė 4 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Schwierigkeit — sunkybė statusas T sritis švietimas apibrėžtis Asmenybės būsena, kliudanti adaptyviai ir adekvačiai elgtis ir dirbti, išgyvenama kaip įkyri, varginanti našta. Sunkybės atsiranda dėl įgimto individo silpno adaptyvumo arba dėl jam nepalankių… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • difficullty — sunkybė statusas T sritis švietimas apibrėžtis Asmenybės būsena, kliudanti adaptyviai ir adekvačiai elgtis ir dirbti, išgyvenama kaip įkyri, varginanti našta. Sunkybės atsiranda dėl įgimto individo silpno adaptyvumo arba dėl jam nepalankių… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • трудность — sunkybė statusas T sritis švietimas apibrėžtis Asmenybės būsena, kliudanti adaptyviai ir adekvačiai elgtis ir dirbti, išgyvenama kaip įkyri, varginanti našta. Sunkybės atsiranda dėl įgimto individo silpno adaptyvumo arba dėl jam nepalankių… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • problema — statusas T sritis švietimas apibrėžtis 1) Pažinimo procese kilęs objektyvus klausimas, kurio sprendimas turi esminę reikšmę pažinimo pažangai; 2) Sąmonėje kilęs prieštaravimas, kurį individas turi išspręsti. Problemos esti mokomosios, mokslinės,… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • apkrauti — tr. 1. K apdėti kieno paviršių kuo; apdėti ką kuo aplink: Aš apkroviau jį visokiais daiktais J. Stalas apkrautas valgiais, gėrimais P.Cvir. Grabas visas apkrautas vainikais kiek tik telpa Blv. Paėmė ir apkrovė šienu rūbus Ds. Vieną kartą asilas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitąsyti — tr. 1. aptampyti, apdraskyti: Jūsų arkliai užvirto…, šunes ausis atatąsė TDrIV113(Prng). 2. sunkiai atnešti, atvilkti: Atanešiau, privargau, atitąsiaũ sunkybę Skp. 3. refl. ateiti, atsivilkti: Ko jūs atsitąsėt? Pun. ◊ nors ausìs (ūsùs)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkriokti — 1 atkriõkti, ia, àtkriokė (atàkriokė) 1. tr. verkiant atgauti, atverkti: Ką atkriõksi, ką mačija, ka krioksi KlvrŽ. 2. tr. sunkiai ką atnešti: Ką čia mum tep atkriokì išsižiojęs? Alvt. Tik ir geras tas dėdė: mūs vaikam per šventes visą bandą …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”